Lietuvos įmonėse dirbantys žmonės vis dažniau susimąsto, kaip apginti savo neretai pažeidžiamas darbo teises – gauti padorų atlyginimą ir teisingą atlygį už viršvalandžius, nedirbti per šventes, nepatirti nuolatinio streso, gauti papildomų poilsio dienų, nebūti atleistam dėl menkniekių ir pan.

Pagrindiniame Lietuvos darbo įstatyme – Darbo kodekse – yra daugybė palankių teisinių saugiklių, nuostatų, ginančių silpnesniojo, t.y. darbuotojo, teises. Tačiau kiek darbuotojų skaito Kodeksą prieš pasirašydami darbo ar pvz., materialinės atsakomybės sutartis? O tie, kurie žino savo teises, dažnai negali jų apginti vien todėl, kad susiduria su savo bendradarbių abejingumu ir nenoru padėti. Vienas lauke – ne karys - sako liaudies išmintis...

Nepaisant televizijos ekranuose iš politikų lūpų skelbiamos informacijos apie Lietuvoje puikiai vykstantį socialinį dialogą ir atsakingą lietuvišką verslą – vienintelis tikrai efektyvus darbuotojų išnaudojimo mažinimo būdas – tai kolektyvinis derėjimasis dėl darbo sąlygų ir algų. Socialinis dialogas gali vykti tik tarp lygiaverčių partnerių – kapitalo ir darbuotojų profsąjungų.